bejuostis

bejuõstis, -ė smob., adj. (2) 1. Š kas be juostos: Kad bejuõstis, tai ir nusmukakelnis Ds. Visi bekelniai, visi bejuosčiai Vaižg. 2. be skersinių, be juostų: Bejuõstis suolelis Ds.